Išoriniai SSD diskai: geriausių pasirinkimų vadovas

Tikrai taip, ir net nekyla abejonių. Šiais laikais išorinis SSD diskas jau seniai nėra prabanga. Tai tiesiog protingas ir praktiškas pasirinkimas kiekvienam, kuriam reikia greitai, patikimai ir patogiai perkelti didelius failus – ar tai būtų svarbūs darbo dokumentai, ar 4K raiškos atostogų vaizdo įrašai.

Kodėl išorinis SSD yra tiesiog būtinas šiandien

Pabandykime įsivaizduoti, kad visi jūsų skaitmeniniai turtai – nuotraukos, filmai, žaidimai, projektai – yra knygos didžiulėje bibliotekoje. Senas geras išorinis kietasis diskas (HDD) veikia tarsi bibliotekininkas. Paprašius knygos, jis turi pėsčiomis nueiti iki lentynos, surasti ją tarp tūkstančių kitų ir parnešti jums. Užtrunka, tiesa? Be to, girdisi žingsniai, o jei netyčia suklups – knygos gali iškristi.

Išorinis SSD veikia visiškai kitaip. Tai tarsi moderni skaitmeninė paieškos sistema. Įvedate pavadinimą – ir informacija akimirksniu atsiranda ekrane. Jokių judančių detalių, jokio laukimo, jokio garso. Viskas vyksta tyliai, efektyviai ir žaibiškai.

Pagrindiniai SSD privalumai, kuriuos pajusite iškart

Būtent šis technologinis šuolis ir suteikia esminius pranašumus, kurie neatpažįstamai keičia darbą su duomenimis:

• Kosminis greitis. SSD duomenis skaito ir rašo dešimtis kartų greičiau nei HDD. Praktiškai tai reiškia, kad didžiuliai failai persikels per kelias sekundes, o ne ilgas minutes.
• Patikimumas ir atsparumas. Kadangi SSD viduje niekas nejuda ir nesisuka, jie yra kur kas atsparesni smūgiams, vibracijai ar netyčiniam kritimui. Keliaujant – tai nepakeičiama savybė.
• Kompaktiškumas. SSD technologija leidžia pagaminti gerokai mažesnius ir lengvesnius diskus. Daugelis jų lengvai telpa kišenėje ar mažiausioje nešiojamojo kompiuterio krepšio kišenėlėje.
• Visiška tyla. Jokių ūžesio, jokių traškesių. SSD veikia absoliučiai be garso, tad netrikdys jūsų susikaupimo dirbant ar ramybės ilsintis.

Duomenų saugojimo ateitis yra greitis ir patikimumas. Išorinis SSD sujungia abu šiuos elementus, paversdamas jį nepamainomu įrankiu tiek profesionalui, tiek paprastam vartotojui.

Šie privalumai puikiai paaiškina, kodėl išoriniai SSD diskai Lietuvoje tiesiog šluojami iš lentynų. Dar prieš ketverius metus jų pardavimai siekė apie 150 000 vienetų per metus, o šiemet šis skaičius jau perkopė 350 000. Tai – beveik 133 % augimas! Prie to stipriai prisidėjo ir vis prieinamesnės kainos. Pavyzdžiui, vidutinė 500 GB talpos SSD kaina per tą patį laikotarpį nukrito nuo maždaug 130 iki 70 eurų. Daugiau įžvalgų apie SSD rinkos pokyčius galite rasti šioje technologijų apžvalgoje.

Greitas palyginimas: išorinis SSD prieš išorinį HDD

Kad skirtumai būtų dar aiškesni, paruošėme paprastą palyginimo lentelę. Ji padės greitai suprasti, kodėl SSD yra neabejotinas šių dienų favoritas.

Išorinis SSD vs Išorinis HDD pagrindiniai skirtumai

Ši lentelė greitai ir aiškiai palygina esmines išorinių SSD ir tradicinių HDD diskų savybes, padedančias suprasti, kodėl SSD yra modernus pasirinkimas.

Kaip matote, nors HDD vis dar laimi kainos už gigabaitą kategorijoje, visais kitais aspektais – greičiu, patikimumu, mobilumu – SSD yra akivaizdus lyderis.

Kaip atskirti NVMe ir SATA?

Renkantis išorinį SSD, neišvengiamai pamatysite du keistus trumpinius: NVMe ir SATA. Tai ne šiaip techniniai terminai – tai du visiškai skirtingi greičio pasauliai, nuo kurių priklausys, kaip vikriai veiks jūsų diskas. Kad būtų paprasčiau, įsivaizduokite juos kaip skirtingus kelius, kuriais keliauja jūsų duomenys.

SATA – tai gerai pažįstama, patikima miesto gatvė. Ji savo darbą atlieka puikiai: duomenys juda sklandžiai ir pasiekia tikslą. Tačiau greitis čia ribotas, lygiai kaip mieste dėl posūkių ir šviesoforų.

NVMe – tai visiška priešingybė. Tai modernus, kelių juostų greitkelis, suprojektuotas specialiai SSD technologijai. Čia jokių apribojimų – duomenys tiesiog skrieja didžiausiu įmanomu greičiu.

Šios technologijos iš esmės yra komunikacijos protokolai, arba taisyklės, nustatančios, kaip SSD „kalbasi“ su kompiuteriu. Būtent tas „pokalbio“ būdas ir sukuria tokius dramatiškus greičio skirtumus.

SATA išoriniai SSD diskai

SATA (Serial ATA) yra senesnė, bet vis dar plačiai paplitusi technologija. Iš pradžių ji buvo sukurta mechaniniams kietiesiems diskams (HDD), todėl jos greičio lubos, net ir pritaikius SSD, yra gana žemos – paprastai siekia apie 550 MB/s.

Dėl šios priežasties SATA pagrindu veikiantys išoriniai SSD diskai yra protingas ir ekonomiškas pasirinkimas, kai greitis nėra pagrindinis prioritetas. Jie puikiai tinka:

• Nuotraukų archyvavimui. Didelėms šeimos nuotraukų kolekcijoms saugoti SATA greičio tikrai pakaks.
• Atsarginėms kopijoms. Svarbiems dokumentams ar visos sistemos atsarginėms kopijoms kurti tai patikimas ir nebrangus sprendimas.
• Muzikos ir filmų bibliotekoms. Jei norite su savimi turėti mėgstamą turinį, SATA SSD užtikrins sklandų jo atkūrimą.

SATA yra laiko patikrintas ir ekonomiškas pasirinkimas. Jis idealus, kai svarbiausia yra talpa ir patikimumas, o ne absoliutus greitis. Jei jūsų poreikiai standartiniai – tai protinga investicija.

Nors SATA yra pigesnis, svarbu suprasti, kad jo greičio potencialas jau pasiekė ribas. Tai patikimas darbinis arkliukas, bet ne lenktyninis žirgas. Beje, SATA technologija naudojama ne tik išoriniuose, bet ir kompiuterių viduje montuojamuose diskuose. Jei smalsu, kuo skiriasi vidiniai SSD ir HDD diskai, daugiau informacijos rasite mūsų paruoštame gide.

NVMe išoriniai SSD diskai

NVMe (Non-Volatile Memory Express) – tai moderni technologija, sukurta būtent tam, kad išspaustų viską iš SSD diskų. Ji veikia per kur kas greitesnę PCIe sąsają ir pasiekia tiesiog stulbinantį greitį – net iki 7000 MB/s ar daugiau, priklausomai nuo disko ir jungties.

NVMe tampa būtinybe, jei jūsų veikla reikalauja maksimalaus našumo:

• Video redagavimas. Dirbant su 4K ar 8K vaizdo medžiaga, duomenų srautai milžiniški. NVMe leidžia redaguoti failus tiesiai iš išorinio disko be jokių vėlavimų ar strigimų.
• Profesionali fotografija. Didelių RAW formato nuotraukų perkėlimas ir redagavimas tampa greitu ir sklandžiu procesu.
• Žaidimai. Įrašius žaidimus į išorinį NVMe diską, krovimosi laikai sutrumpėja iki minimumo. Tai reiškia mažiau laukimo ir daugiau veiksmo.
• Darbas su dideliais projektais. Grafikos dizaineriai, architektai ar programuotojai, dirbantys su didžiuliais failais, našumo šuolį pajus akimirksniu.

Lietuvos rinkoje NVMe populiarumas auga tiesiog akyse. Naujausi duomenys rodo, kad NVMe modeliai jau sudaro apie 60 % visų naujų išorinių SSD pardavimų. Tai aiškus ženklas, kad vartotojai vis labiau vertina greitį. Tuo tarpu SATA lieka populiarus biudžetiniame segmente, kur svarbiausia kaina.

Jungčių įtaka realiam SSD greičiui

Įsivaizduokite, kad nusipirkote patį galingiausią sportinį automobilį – modernų NVMe SSD. Tačiau kas iš to, jei bandysite juo lėkti siauru, duobėtu kaimo keliuku? Visas greičio potencialas liks neišnaudotas. Lygiai tas pats nutinka, kai patys greičiausi išoriniai SSD diskai prijungiami per lėtą ar pasenusią jungtį.

Jungtis – tai lyg duomenų greitkelis tarp jūsų kompiuterio ir išorinio disko. Nesvarbu, koks spartus yra pats diskas, duomenys negalės judėti greičiau, nei leidžia siauriausia šio „greitkelio“ atkarpa. Būtent todėl suprasti jungčių tipus ir jų galimybes yra lygiai taip pat svarbu, kaip ir pasirinkti tinkamą disko technologiją (NVMe ar SATA).

USB‑A ir USB‑C fiziniai skirtumai

Pirmiausia, reikia atskirti fizinius jungčių tipus – paprasčiau tariant, kaip atrodo pats kištukas. Šiandien populiariausi yra du:

• USB‑A: Klasikinė, stačiakampė jungtis, kurią matome jau dešimtmečius. Ji vis dar plačiai paplitusi daugelyje kompiuterių, ypač senesniuose modeliuose.
• USB‑C: Naujesnė, mažesnė ir ovalo formos jungtis. Jos didžiausias privalumas – simetrija, todėl laidą galima įkišti bet kuria puse. Daugiau jokių spėlionių!

Tačiau fizinė forma – tik pusė tiesos. Po šiais kištukais slepiasi skirtingų greičių standartai. Pavyzdžiui, ir USB-A, ir USB-C jungtis gali palaikyti tiek lėtą USB 2.0, tiek žymiai greitesnį USB 3.2 protokolą.

Auksinė taisyklė: fizinė jungties forma (USB-A ar USB-C) dar nieko nesako apie jos greitį. Spartą lemia po ja slypintis USB protokolas (pvz., USB 3.2 Gen 2) arba Thunderbolt technologija.

Ši iliustracija puikiai parodo pagrindinį skirtumą tarp dviejų populiariausių SSD technologijų – NVMe ir SATA.

Kaip matome, NVMe yra neabejotinas greičio karalius, o SATA siūlo patrauklesnį kainos ir kokybės santykį. Rinkitės pagal savo poreikius ir biudžetą.

USB standartai ir jų greičiai

Kad būtų lengviau susigaudyti, svarbu atpažinti skirtingas USB versijas. Jos dažnai žymimos painiais pavadinimais, bet svarbiausia atkreipti dėmesį į greitį gigabitais per sekundę (Gbps).

• USB 3.2 Gen 1 (anksčiau vadintas USB 3.0): Siūlo iki 5 Gbps greitį. Tai puikus standartas kasdieniam naudojimui, pavyzdžiui, nuotraukų archyvavimui ar dokumentų perkėlimui. Jo greičio visiškai pakanka SATA tipo SSD diskams išnaudoti.
• USB 3.2 Gen 2: Dvigubai greitesnis – pasiekia iki 10 Gbps. Ši jungtis jau leidžia atskleisti dalį NVMe SSD potencialo ir yra idealus pasirinkimas dirbant su didesniais failais, pavyzdžiui, Full HD ar 4K vaizdo medžiaga.
• USB 3.2 Gen 2x2: Šis standartas pasiekia net iki 20 Gbps greitį, nes sujungia dvi 10 Gbps linijas. Tai rimtas įrankis kūrybiniams profesionalams, tačiau prieš perkant būtinai įsitikinkite, kad tiek jūsų kompiuteris, tiek išorinis diskas palaiko šią technologiją.

Svarbu nepamiršti, kad norint pasiekti maksimalų greitį, pats laidas taip pat turi palaikyti atitinkamą standartą. Daugiau informacijos, kaip išsirinkti tinkamiausią, rasite mūsų gide apie USB-C laidus.

Kad būtų lengviau palyginti, paruošėme lentelę su populiariausių sąsajų greičiais.

Populiariausių jungčių greičio palyginimas

Atminkite, kad tai yra teoriniai greičiai. Realus našumas visada bus šiek tiek mažesnis dėl įvairių veiksnių, tačiau lentelė puikiai iliustruoja galimybių skirtumus.

Thunderbolt – aukso standartas profesionalams

Kai greitis yra absoliutus prioritetas, į areną žengia Thunderbolt. Ši technologija, sukurta „Intel“ kartu su „Apple“, naudoja tą pačią USB-C formos jungtį, tačiau jos viduje slypi visiškai kitokio lygio galia.

• Thunderbolt 3 ir Thunderbolt 4: Abi šios versijos siūlo tiesiog milžinišką 40 Gbps pralaidumą. Kad būtų aiškiau – tai aštuonis kartus greičiau nei standartinis USB 3.2 Gen 1.

Toks greitis yra tiesiog būtinas profesionalams, kurie kasdien dirba su 4K ar net 8K vaizdo įrašais, didžiulės apimties 3D modeliais ar sudėtingais garso projektais. Su Thunderbolt jungtimi išorinis NVMe SSD veikia praktiškai taip pat greitai, kaip ir vidinis kompiuterio diskas. Tai reiškia, kad galite redaguoti, apdoroti ir išsaugoti projektus tiesiai išoriniame diske be jokių kompromisų ar vėlavimų.

Būtent todėl „Mac“ kompiuterių naudotojams ir kūrybinių industrijų atstovams Thunderbolt jau seniai tapo nepakeičiamu darbo įrankiu.

Kaip išsirinkti tinkamą talpą ir ilgaamžiškumą

Gerai, išsiaiškinome technologijas ir jungtis. Dabar metas pereiti prie dviejų labai žemiškų, bet be galo svarbių dalykų – talpos ir disko ištvermės. Galima sakyti, tai panašu į kelioninio lagamino pirkimą: juk svarbu ne tik kaip greitai su juo judėsi, bet ir kiek daiktų sutalpinsi ir ar jis nesubyrės po pirmos kelionės. Išoriniai SSD diskai siūlo gausybę variantų, tad teisingas sprendimas dabar padės išvengti galvos skausmo ateityje.

Pirmas ir pats akivaizdžiausias klausimas: kiek man reikia vietos? Atsakymas priklauso tik nuo jūsų – ką planuojate laikyti diske ir kaip dažnai jį naudosite.

Kiek gigabaitų jums iš tiesų reikia?

Vienos taisyklės čia nėra, bet štai keli praktiški orientyrai, kurie padės apsispręsti:

• Iki 500 GB: Puikus pasirinkimas studentui, svarbiems dokumentams saugoti, nedideliam nuotraukų archyvui ar, pavyzdžiui, operacinės sistemos kopijai laikyti. Tai tarsi skaitmeninė užrašų knygelė svarbiausiems failams.
• 1 TB: Šiandien tai pats populiariausias ir universaliausias variantas. Čia jau patogiai tilps ir padoresnė RAW formato nuotraukų kolekcija, ir keli mėgstami žaidimai, ir keliolika valandų Full HD vaizdo įrašų.
• 2 TB: Ši talpa pamažu tampa standartu kūrybininkams – fotografams, muzikantams ar pradedantiesiems vaizdo montuotojams. Vietos užteks ir didesniems projektams, ir gausioms failų bibliotekoms.
• 4 TB ir daugiau: Tokios talpos diskai skirti tiems, kas dirba su milžiniškais duomenų kiekiais. Kalbame apie 4K ar net 8K vaizdo įrašų montavimą, sudėtingą 3D modeliavimą ar, tarkim, viso biuro archyvų saugojimą.

Gyvenimiškas patarimas: visada pirkite šiek tiek talpesnį diską, nei manote, kad jums reikia dabar. Patikėkite, duomenų kiekiai auga greičiau, nei atrodo, o ta papildoma erdvė anksčiau ar vėliau tikrai pravers.

Du rodikliai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį: TBW ir IOPS

Be gigabaitų, disko specifikacijose pamatysite ir kitų, ne mažiau svarbių parametrų. Du iš jų nusako, koks diskas yra ištvermingas ir našus.

Vienas svarbiausių – TBW (Total Bytes Written). Šis skaičius, matuojamas terabaitais, nurodo, kiek duomenų galima įrašyti į diską per visą jo tarnavimo laiką, kol atminties ląstelės ims natūraliai dėvėtis. Tai tarsi automobilio rida – kuo didesnis TBW, tuo ilgiau diskas patikimai tarnaus. Pavyzdžiui, 1 TB talpos SSD su 600 TBW rodikliu reiškia, kad teoriškai galėtumėte kasdien į jį įrašyti po 328 GB duomenų penkerius metus iš eilės.

Kitas svarbus parametras – IOPS (Input/Output Operations Per Second). Jis parodo, kiek atskirų skaitymo ir rašymo operacijų diskas sugeba atlikti per sekundę. Tai ypač aktualu, jei dirbate ne su keliais dideliais failais, o su tūkstančiais mažyčių – pavyzdžiui, programuojant, tvarkant duomenų bazes ar kataloguojant dideles nuotraukų kolekcijas. Kuo didesnis IOPS, tuo greičiau ir sklandžiau sistema reaguos į komandas.

Ar jūsų diskas pasiruošęs nuotykiams?

Galiausiai, pagalvokite, kokiomis sąlygomis naudosite savo SSD. Jei jis ramiai gulės ant rašomojo stalo, papildoma apsauga gal ir nėra būtina. Tačiau jei planuojate jį nešiotis kuprinėje, vežtis į keliones ar dirbti ne tik biure, fizinis atsparumas tampa kritiškai svarbus.

• Atsparumas smūgiams: Dauguma aktyviam naudojimui skirtų modelių turi specialius korpusus, kurie apsaugo vidinius komponentus nuo netyčinių kritimų.
• IP reitingas: Atkreipkite dėmesį į IP (Ingress Protection) reitingą. Pavyzdžiui, IP67 reitingas reiškia, kad įrenginys yra visiškai apsaugotas nuo dulkių ir gali be jokių pasekmių išbūti panardintas į vandenį iki 1 metro gylio. Tai gali išgelbėti jūsų duomenis, jei netyčia aplietumėte diską kava ar pakliūtumėte į smarkų lietų.

Ne veltui išoriniai SSD diskai taip sparčiai išstumia senuosius HDD. Naujausi duomenys rodo, kad SSD dabar sudaro apie 55 % visos išorinių diskų rinkos, o vos prieš ketverius metus šis skaičius siekė tik 18 %. Verslo pasaulyje SSD patikimumas ir greitis vertinami ypač – vien Lietuvoje valstybės institucijos per viešuosius pirkimus įsigijo per 5000 SSD diskų, dažniausiai nuo 512 GB iki 2 TB talpos. Išsamesnę informaciją apie šias tendencijas galite rasti viešųjų pirkimų ataskaitose. Visa tai tik patvirtina, kad investicija į kokybišką ir patvarų SSD yra tikrai protingas sprendimas.

Kur išoriniai SSD praverčia labiausiai?

Sausa teorija lieka teorija, kol jos nepritaikome praktiškai. Tad pažiūrėkime, kur išoriniai SSD diskai ne tik palengvina kasdienybę, bet ir tampa tiesiog nepakeičiami. Aptarsime tris gyvenimiškas situacijas, kuriose greitis, talpa ir patikimumas sužiba skirtingomis spalvomis.

Panagrinėsime, kaip žaidimų entuziastai, kūrybinių sričių profesionalai ir tiesiog atsakingi žmonės, saugantys savo duomenis, gali išspausti maksimumą iš šios technologijos. Kiekvienam atvejui duosime konkrečių patarimų, kurie padės išsirinkti geriausią variantą iš plataus ITwork.lt asortimento.

SSD žaidimų pasaulyje

Turbūt kiekvienas žaidėjas puikiai žino tą nemalonų jausmą, kai tenka nuobodžiai spoksoti į krovimosi ekraną. Šiuolaikiniai žaidimai ryja gigabaitus – kartais net šimtus – tad kompiuterio ar konsolės vidinė atmintis užsipildo žaibiškai.

Išorinis SSD šią bėdą išsprendžia paprastai ir elegantiškai. Perkėlus žaidimus į greitą išorinį diską, krovimosi laikas gali sutrumpėti net kelis kartus. O tai reiškia viena – mažiau laukimo, daugiau veiksmo.

Žaidėjui išorinis SSD yra kur kas daugiau nei papildoma vieta. Tai bilietas į sklandesnę, greitesnę ir tiesiog malonesnę žaidimo patirtį.

Jei ieškote disko žaidimams, atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:

• Greitis: Geriausia dairytis NVMe disko su USB 3.2 Gen 2 (10 Gbps) arba dar greitesne sąsaja. Taip užtikrinsite, kad duomenys skries pakankamai greitai ir nejusite jokio skirtumo nuo vidinio disko.
• Talpa: Neapsigaukite – rinkitės bent 1 TB talpos diską. Tokie monstrai kaip „Call of Duty“ ar „Baldur's Gate 3“ gali lengvai suryti per 150 GB, tad mažesnis diskas greitai taps per ankštas.

Būtinas įrankis kūrybiniams profesionalams

Fotografai, vaizdo įrašų montuotojai, dizaineriai ir muzikos kūrėjai kasdien žongliruoja milžiniškais failais. Viena RAW formato nuotrauka gali sverti 50 MB ir daugiau, o kelių minučių 4K vaizdo įrašo projektas – šimtus gigabaitų.

Bandymas dirbti su tokiais failais tiesiai iš seno, lėto išorinio HDD – tikra kankynė. Programos stringa, vaizdas trūkčioja, o kiekvienas išsaugojimas trunka amžinybę. Greitas išorinis NVMe SSD visą šį procesą paverčia malonumu.

Su juo galite montuoti 4K ar net 8K raiškos vaizdo medžiagą realiu laiku, tiesiai iš disko, be jokių trikdžių. Didžiulės nuotraukų galerijos atsidaro akimirksniu, o sudėtingi grafiniai projektai išsaugomi per kelias sekundes.

Kūrybiniam darbui svarbiausia:

• Maksimalus greitis: Jei norite išspausti viską, ieškokite NVMe SSD su Thunderbolt 3/4 (40 Gbps) jungtimi. Jei jūsų kompiuteris tokios neturi, puikus pasirinkimas bus USB 3.2 Gen 2x2 (20 Gbps).
• Didelė talpa: Pradėkite nuo 2 TB. Tačiau jei jūsų sritis – video, rimtai svarstykite apie 4 TB ar net talpesnį diską.
• IOPS rodiklis: Fotografams, tvarkantiems tūkstančius nuotraukų, svarbus aukštas IOPS, nes jis užtikrina greitą darbą su daugybe mažų failų.

Patikimas sargas jūsų duomenims

Galiausiai, pats universaliausias ir, ko gero, svarbiausias SSD panaudojimo būdas – atsarginės kopijos. Visi turime skaitmeninio turto, kurio praradimas būtų skaudus: šeimos nuotraukos, svarbūs dokumentai, mokslo darbai ar verslo sutartys.

Deja, kompiuterio gedimas, virusas ar paprasčiausia vagystė gali viską sunaikinti per akimirką. Būtent todėl reguliarios atsarginės kopijos yra ne patarimas, o būtinybė.

Išorinis SSD šiai užduočiai tinka idealiai. Pirmiausia, didelis greitis leidžia greitai perkelti didelius duomenų kiekius ar net sukurti visos sistemos kopiją. Antra, ir dar svarbiau, SSD viduje nėra judančių dalių. Tai reiškia, kad jis yra kur kas atsparesnis smūgiams ir patikimesnis ilgalaikiam saugojimui nei senas geras HDD.

Rinkdamiesi diską atsarginėms kopijoms, fokusuokitės į:

• Patikimumą ir ilgaamžiškumą (TBW): Rinkitės žinomo ir patikimo gamintojo modelį su aukštu TBW rodikliu.
• Talpą: Geriausia rinktis bent dvigubai didesnės talpos diską, nei šiuo metu užima jūsų duomenys. Taip turėsite ramią galvą dėl ateities.
• Saugumą: Apsvarstykite modelį su aparatinio šifravimo (AES 256-bit) funkcija. Ji taps neįveikiamu skydu, jei diskas netyčia patektų į svetimas rankas.

Paskutiniai patarimai prieš perkant ir keli žodžiai apie SSD priežiūrą

Taigi, jau beveik apsisprendėte dėl išorinio SSD. Puiku! Tačiau prieš spaudžiant „pirkti“, verta stabtelėti ir apgalvoti kelis praktinius dalykus. Šis trumpas kontrolinis sąrašas padės užtikrinti, kad jūsų pasirinkimas bus 100% teisingas, o naujasis diskas tarnaus ilgai ir be priekaištų.

Renkantis, kur pirkti, patarčiau rinktis ne masines prekyvietes, o specializuotas parduotuves, tokias kaip ITwork.lt. Kodėl? Nes čia dirba žmonės, kurie patys kasdien naudoja tokią techniką. Jie ne tik pasiūlys platų asortimentą, bet ir pakonsultuos, padės išsirinkti modelį pagal jūsų realius poreikius, o ne pagal didžiausią kainą etiketėje.

Ar diskas „susidraugaus“ su jūsų įrenginiais?

Prieš galutinai apsisprendžiant, būtina įsitikinti, kad SSD veiks su visa jūsų turima technika. Nors dauguma diskų yra universalūs, kartais pasitaiko smulkių, bet erzinančių nesklandumų.

• Operacinė sistema: Patikrinkite, ar diskas veiks ir su „Windows“, ir su „macOS“. Kai kurie gamintojai diską paruošia konkrečiai vienai sistemai, tad gali tekti jį performatuoti, o tai – papildomas darbas.
• Žaidimų konsolės: Jei SSD perkate „PlayStation“ ar „Xbox“ žaidimams, būtinai pasitikrinkite konsolės gamintojo reikalavimus. Dažnai būna nurodyta ne tik minimali talpa, bet ir greičio reikalavimai, kuriuos būtina atitikti.

Saugumas – dar vienas esminis momentas, ypač jei diske planuojate laikyti asmeninius ar darbo dokumentus. Geriausias sprendimas yra modeliai su integruotu aparatiniu šifravimu (AES 256-bit). Skirtingai nei programinė įranga, kuri naudoja kompiuterio resursus, aparatinis šifravimas veikia pačiame diske. Tai ne tik greičiau, bet ir kur kas saugiau.

Aparatinis šifravimas – tai tarsi asmeninis seifas jūsų duomenims. Net jei pamesite diską ar jį pavogs, be slaptažodžio niekas negalės pasiekti jūsų informacijos. Ji liks saugi ir neįveikiama.

Kaip prižiūrėti SSD, kad tarnautų ilgai?

Tinkama priežiūra gali pastebimai prailginti jūsų disko tarnavimo laiką. Laimei, ji visai nesudėtinga.

1. Saugus atjungimas: Išsiugdykite įprotį visada naudoti operacinės sistemos funkciją „Saugiai pašalinti įrenginį“. Atjungus diską staiga, ypač kai į jį kažkas rašoma, galima sugadinti failus ar net patį diską.
2. Programinės įrangos atnaujinimas: Retkarčiais apsilankykite gamintojo svetainėje ir patikrinkite, ar nėra disko programinės įrangos (angl. firmware) atnaujinimų. Jie dažnai ištaiso smulkias klaidas ir pagerina įrenginio veikimą.
3. Fizinė apsauga: Nors SSD yra atsparesni smūgiams nei seni kietieji diskai, papildoma apsauga tikrai nepamaišys. Apsvarstykite galimybę įsigyti specialų dėklą – jis apsaugos nuo įbrėžimų, dulkių ir smulkių smūgių kelionėse. Daugiau apie tai, kaip išsirinkti tinkamiausią, galite paskaityti mūsų gide apie išorinių diskų dėklus.

Galiausiai, nepamirškite garantijos. Standartinė 3 metų garantija jau yra geras ženklas, rodantis gamintojo pasitikėjimą produktu. Tačiau jei matote 5 metų garantiją – tai jau rimtas pareiškimas apie kokybę ir ilgaamžiškumą. Tai jūsų ramybės garantas, kad investicija atsipirks.

Dažniausiai kylančios abejonės

Renkantis išorinį SSD, natūralu, kad kyla klausimų. Surinkome kelis dažniausius ir pasistengėme į juos atsakyti paprastai, kad galėtumėte ramia galva priimti geriausią sprendimą.

Ar išorinis SSD diskas tikrai pagreitins mano seną kompiuterį?

Taip, ir efektas gali būti stebėtinai didelis. Tiesa, išorinis diskas nepridės kompiuteriui procesoriaus galios ar operatyviosios atminties, tačiau jis gali ženkliai paspartinti tas užduotis, kurios priklauso nuo duomenų nuskaitymo greičio.

Įsivaizduokite, kad jūsų sename kompiuteryje stovi lėtas, mechaninis HDD diskas. Jei ant jo instaliuotus žaidimus ar programas perkelsite į išorinį SSD, jų paleidimo laikas gali sutrumpėti net kelis kartus. Tai ypač pasijaus dirbant su didelėmis programomis, pavyzdžiui, vaizdo įrašų montavimo įrankiais. Iš esmės, jūs tiesiog atveriate duomenims greitkelį, aplenkdami seną ir duobėtą vidinį keliuką.

Kiek laiko realiai tarnauja SSD?

Kadangi SSD neturi jokių judančių dalių kaip senieji HDD, jis yra kur kas atsparesnis smūgiams ir ilgaamžiškesnis. Visgi, jo atminties ląstelės turi ribotą perrašymo ciklų skaičių, matuojamą TBW (angl. Total Bytes Written) rodikliu. Tačiau panikuoti tikrai neverta – šiuolaikiniai išoriniai SSD diskai yra neįtikėtinai ištvermingi.

Paprastam vartotojui tektų kasdien įrašyti šimtus gigabaitų duomenų daugybę metų iš eilės, kad priartėtų prie disko resurso pabaigos. Praktiškai tai reiškia, kad jūsų diskas, labai tikėtina, tarnaus gerokai ilgiau nei dešimtmetį, kol pajusite bent menkiausią sulėtėjimą. Norėdami dar labiau prailginti jo tarnavimo laiką, tiesiog venkite nuolatinio didelių failų trynimo ir perrašymo be jokio reikalo.

Kaip paruošti diską, kad jis veiktų ir su Windows, ir su macOS?

Gana dažna situacija: naujas diskas puikiai veikia su vienu kompiuteriu, bet kitas jo tiesiog nemato. Taip nutinka dėl skirtingų failų sistemų – „Windows“ pagal nutylėjimą naudoja NTFS, o „macOS“ – APFS. Laimei, yra universalus sprendimas.

Kad diskas taptų „dvikalbis“, jį reikia suformatuoti naudojant exFAT formatą. Štai kaip tai padaryti:

1. Prijunkite naująjį SSD prie kompiuterio.
2. „Windows“ sistemoje: atverkite „File Explorer“, dešiniuoju pelės mygtuku spauskite ant disko ir pasirinkite „Format“.
3. „macOS“ sistemoje: atsidarykite „Disk Utility“ programą, pasirinkite savo diską ir spauskite „Erase“.
4. Abiem atvejais failų sistemos (angl. File System) laukelyje nurodykite exFAT ir patvirtinkite formatavimą.

Vos po kelių akimirkų jūsų išorinis SSD bus paruoštas sklandžiai keliauti tarp „Windows“ ir „Mac“ kompiuterių.

Išsirinkti tinkamą išorinį SSD gali pasirodyti rimtas iššūkis, bet su trupučiu žinių viskas tampa daug paprasčiau. Jei ieškote patikimo sprendimo ir norite būti tikri dėl savo pasirinkimo, užsukite į ITwork.lt. Čia rasite ne tik platų asortimentą, bet ir gausite profesionalią konsultaciją, kuri padės atrasti būtent jums tinkamiausią variantą. Išlaisvinkite savo duomenis su https://itwork.lt.