Soundbar televizoriui: kaip išsirinkti ir nepermokėti

Naujas televizorius vaizdą rodo puikiai, bet garsas dažnai nuvilia: dialogus tenka gaudyti, o sprogimus kaimynai girdi geriau nei tu pats. Gera žinia ta, kad soundbar televizoriui šią bėdą išsprendžia be laidų raizgalynės ir be kino teatro kainų. Lieka vienas klausimas – kokį pasirinkti, kad nepermokėtum už funkcijas, kurių tavo kambarys net neišnaudos.

Šiame gide rasi viską, ko reikia, kad apsispręstum: ką reiškia 2.1, 3.1 ir 5.1, kada verta mokėti už „Dolby Atmos“, kiek realiai kainuoja geras soundbaras, kaip jį prijungti vienu HDMI kabeliu ir kokius nustatymus pakeisti per penkias minutes. Pabaigoje – aiškus verdiktas pagal biudžetą ir atsakymai į dažniausius klausimus.

Kodėl tavo televizorius skamba plokščiai

Tai ne tavo ausų ir ne konkretaus modelio bėda. Televizoriai tampa vis plonesni, todėl garsiakalbiams lieka vos keli centimetrai vietos, o patys garsiakalbiai dažniausiai nukreipti žemyn arba atgal, į sieną. Rezultatas nuspėjamas: garsas sklinda ne į tave, o pro tave, ir atsimuša nuo baldų.

O turinys tuo metu tik gerėja: filmai ir serialai srautinio turinio platformose dažnai turi 5.1 ar „Dolby Atmos“ garso takelius, bet televizoriaus garsiakalbiai didžiąją dalį šios informacijos suspaudžia į du mažus kanalus. Net jei ant dėžės parašyta „Dolby Atmos“, tai reiškia, kad televizorius moka tokį garsą iškoduoti, o ne tai, kad jo garsiakalbiai sugebės jį atkurti erdviai. Todėl kuo didesnis ir plonesnis ekranas, tuo didesnis atotrūkis tarp vaizdo ir garso.

Plonas ekranas – maži garsiakalbiai

Žemiems dažniams atkurti reikia išjudinti daug oro, o tam būtini didesnis garsiakalbis ir erdvesnis korpusas. Plokščiame televizoriuje jų tiesiog nėra kur įdėti, todėl filmo muzika skamba lyg iš telefono, o stadiono ūžesys virsta monotonišku šnypštimu. Antra problema – dialogų aiškumas. Kai balsai, muzika ir efektai sklinda iš tų pačių mažų garsiakalbių, balsas pasimeta, o tu nuolat spaudinėji pultelį: garsiau per pokalbius, tyliau per veiksmo scenas.

Jei per filmą vis keiti garsumą – garsiau per dialogus, tyliau per sprogimus, – tau reikia ne garsesnio televizoriaus, o atskiro centrinio kanalo.

Ką soundbaras pakeičia iš karto

Soundbaras, dar vadinamas garso juosta, – tai pailga kolonėlė, kurioje viename korpuse sutalpinti keli garsiakalbiai, stiprintuvas ir garso procesorius. Padedi jį po ekranu arba pakabini ant sienos, sujungi su televizoriumi, ir skirtumą išgirsi jau per pirmas žinias.

• Aiškesni balsai. Modeliai su centriniu kanalu dialogus atkuria atskiru garsiakalbiu, todėl aktorių ir komentatorių nebereikia „gaudyti“.

• Platesnė garso scena. Keli garsiakalbiai ir skaitmeninis apdorojimas išplečia garsą gerokai už televizoriaus kraštų.

• Tikri žemi dažniai. Su žemų dažnių kolonėle filmų muzika ir sprogimai įgauna svorio, kurio plonas ekranas fiziškai negali suteikti.

Svarbiausia, kad visa tai veikia su tavo esamu pulteliu ir be penkių kolonėlių po visą kambarį. Jei dar tik renkiesi naują ekraną, ieškok televizorių su HDMI eARC lizdu – kodėl tai svarbu, paaiškinsime prijungimo skyriuje.

Ką reiškia 2.1, 3.1, 5.1 ir „Dolby Atmos“ – paprastai

Soundbarų pavadinimuose ir aprašymuose nuolat matysi skaičius su taškais. Tai ne rinkodaros triukas: iš jų iškart supranti, kiek garso kanalų gausi ir kiek erdvės galima tikėtis.

Kanalų skaičiai be paslapčių

„Dolby“ garsiakalbių išdėstymo gide tai paaiškina labai paprastai: pirmas skaičius rodo garsiakalbius ausų aukštyje (kairįjį, dešinįjį, centrinį ir erdvinius), antras po taško – žemų dažnių kolonėles, o trečias, jei jis yra, – aukščio garsiakalbius „Dolby Atmos“ efektams.

• 2.0 ir 2.1. Kairysis ir dešinysis kanalai, antruoju atveju – dar ir žemų dažnių kolonėlė. Tinka mažam kambariui ir kuklesniam biudžetui.

• 3.1. Prisideda centrinis kanalas, atsakingas už balsus. Už protingą kainą jis labiausiai pagerina dialogų aiškumą.

• 5.1. Dar du erdviniai garsiakalbiai – šoniniai arba galiniai, – kurie dalį garso perkelia į šonus ar už tavo nugaros.

• 3.1.2, 5.1.2 ir daugiau. Trečias skaičius reiškia aukščio kanalus: garsas atsispindi nuo lubų ir tarsi sklinda iš viršaus.

5.1.2 = penki garsiakalbiai ausų aukštyje, viena žemų dažnių kolonėlė ir du aukščio kanalai. Kuo daugiau skaitmenų, tuo daugiau erdvės, bet ir didesnė kaina.

Praktinis patarimas: jei renkiesi tarp 2.1 ir 3.1 už panašią kainą, dažniausiai laimi 3.1, nes centrinis kanalas balsus „pritvirtina“ prie ekrano vidurio net tada, kai sėdi sofos krašte. 2.1 modelis balsą kuria iš kairiojo ir dešiniojo kanalų mišinio, todėl aiškiausiai jį girdi tik sėdėdamas per vidurį.

Soundbar su žemų dažnių kolonėle: kada verta

Atskira žemų dažnių kolonėlė (angl. subwoofer) dažniausiai yra vertingiausias priedas. Pats soundbaras plonas, todėl žemiausias natas atkuria ribotai, o kolonėlė su didesniu garsiakalbiu jas prideda be pastangų. Pavyzdžiui, „Samsung“ HW-QS700F komplekte yra belaidė kolonėlė su 6,5 colio aktyviu garsiakalbiu ir 8 colių pasyviu radiatoriumi – tokio tūrio į ploną korpusą tiesiog nesutalpinsi.

Belaidei kolonėlei reikia tik elektros lizdo, todėl ją gali pastatyti beveik bet kur – šalia TV spintelės ar kambario kampe. Kada jos nereikia? Jei gyveni nedideliame bute plonomis sienomis, dažniausiai žiūri žinias ar serialus ir garsiai neklausai. Tada pakaks gero 2.0 ar 3.0 modelio be atskiros kolonėlės, o kaimynai tau tik padėkos.

Soundbar su „Dolby Atmos“: kada verta, o kada ne

„Dolby Atmos“ leidžia garso kūrėjams kiekvieną garsą padėti konkrečioje erdvės vietoje, taip pat ir virš tavo galvos. Soundbarai šį efektą atkuria dviem būdais. Tikras „Atmos“ naudoja į viršų nukreiptus garsiakalbius, kurie garsą atspindi nuo lubų. Virtualus „Atmos“ aukščio pojūtį kuria programiškai: pasak „Dolby“ soundbarų įrengimo gido, virtualizatorius iš 2–7 kanalų ausų aukštyje sukuria 2 arba 4 aukščio garsiakalbių pojūtį, ir tokių sprendimų būna net 2.1 bei 3.1 modeliuose.

Tikram „Atmos“ labai svarbios lubos. Tas pats gidas nurodo, kad idealus lubų aukštis yra 2,3–3,66 m, o geriausia, kai paviršius lygus ir garsą atspindintis: tinka tinkas, gipso kartonas ar medis. Įprasto buto lubos į šį intervalą dažniausiai patenka, tačiau stipriai nuožulnios palėpės lubos ar akustinės plokštės efektą susilpnins (nežymus nuolydis, pasak „Dolby“, dar tinka). Virtualiam „Atmos“ jokių ypatingų kambario sąlygų nereikia.

Mažame bute „Dolby Atmos“ verta tik tada, kai daug žiūri filmų. Žinioms ir futbolui centrinis kanalas duos daugiau nei aukščio efektai.

Soundbar kaina ir pasirinkimas pagal poreikį: trys biudžeto lygiai

Soundbarų kainos svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių eurų, bet daugumai šeimų užtenka vieno iš trijų lygių. Lentelėje – orientacinės kainos ir tai, ką už jas dažniausiai gauni.

Išvada paprasta: 150–400 € lygis daugumai svetainių duoda geriausią kainos ir naudos santykį, o pigiausi modeliai prasmingi mažame kambaryje ar prie antro televizoriaus.

Orientacinė taisyklė: 15–25 m² svetainei rinkis 3.1 su belaide žemų dažnių kolonėle ir HDMI eARC – dažniausiai tai 200–400 € pirkinys.

Už ką verta primokėti, o už ką ne? Brangesni modeliai dažnai turi „Wi-Fi“, muzikos transliavimą iš telefono be „Bluetooth“, kambario kalibravimą ir galimybę vėliau prijungti galinius garsiakalbius. Pastaroji funkcija naudinga, jei šiandien biudžetas ribotas, bet ateityje norėsi 5.1: rinkis soundbarą, prie kurio gamintojas siūlo papildomus galinius garsiakalbius, ir sistemą plėsk etapais. O štai dešimtys garso režimų skambiais pavadinimais kainos skirtumo dažniausiai neatperka.

Kad būtų lengviau pritaikyti šiuos lygius sau, štai keturios dažnos situacijos ir ką kiekvienoje iš jų verta rinktis.

Filmų vakarai su vaikais

Penktadienio filmas su vaikais – tai animacija su tyliais pokalbiais ir staigiais muzikiniais intarpais. Čia svarbiausi centrinis kanalas ir balso režimas, kad nereikėtų garsinti visko iš eilės. Rinkis vidutinės kainos klasės 3.1 modelį su belaide žemų dažnių kolonėle ir naktiniu režimu: kai mažieji jau miega, tylios scenos lieka girdimos, o sprogimai nebežadina visų namų. Be to, mažiau laidų ant grindų – mažiau pagundų juos traukyti.

Futbolo fanas

Per rungtynes nori girdėti ir komentatorių, ir stadiono ūžesį. Plonas televizorius dažniausiai sujaukia abu, o soundbaras su centriniu kanalu komentarą išskiria atskirai. Įjunk balso ryškinimo režimą (pavyzdžiui, „Samsung“ jį vadina „Voice Enhance“). Kai transliacija neturi „Atmos“ garso, „Dolby“ pataria įjungti „Dolby Surround“ išplėtimo režimą (jei soundbaras jį turi) – tada stadiono atmosfera pasklis po visą kambarį. Įvarčio akimirką svarbi ir sinchronizacija, todėl, jei garsas atsilieka nuo vaizdo, peržvelk nustatymų skyrių.

Žaidėjas su konsole

Žaidėjui svarbiausia – mažas vėlavimas ir teisinga jungtis. „Dolby“ soundbarų gide nurodyta, kad „Dolby Atmos“ palaikančios žaidimų konsolės šį garsą perduoda per „Dolby MAT“. Kad jis nenukeliautų iki soundbaro suspaustas ar be „Atmos“, konsolę junk į televizorių, o televizorių su soundbaru – per HDMI eARC. Taip išsaugosi ir 4K 120 Hz bei kitas televizoriaus žaidimų funkcijas, net jei soundbaras jų per save nepraleidžia. „Bluetooth“ jungties žaidimams geriau vengti, nes jos vėlavimas didžiausias.

Kam soundbaro nereikia

• Jei televizorius stovi virtuvėje ir įjungiamas tik žinioms fone.
• Jei jau turi AV resyverį ir kolonėles – tiesiog prijunk resyverį prie televizoriaus per HDMI eARC.
• Jei kambarys nedidelis, o naujo televizoriaus garsas iš esmės tenkina – pirmiausia išbandyk jo balso režimą.
• Jei dažniausiai žiūri vėlai vakare vienas – belaidės ausinės bus pigesnis ir kaimynams draugiškesnis sprendimas.

Soundbar televizoriui ar atskiros kolonėlės: kas geriau tavo namams

Prieš pirkdamas verta palyginti tris kelius: palikti televizoriaus garsiakalbius, pirkti soundbarą arba susikomplektuoti namų kiną iš AV resyverio ir atskirų kolonėlių. Štai kaip jie atrodo greta.

Daugumai butų laimi soundbaras: jis duoda didžiąją dalį skirtumo už kelis kartus mažesnę kainą ir nereikalauja pertvarkyti kambario.

Yra ir tarpinis variantas – aktyvios stereo kolonėlės su integruotu stiprintuvu, kurias prie televizoriaus gali prijungti optiniu kabeliu, o kai kurias ir per HDMI ARC. Muzikai jos puikios, bet centrinio kanalo neturi, todėl dialogus aiškiausiai girdėsi tik sėdėdamas tarp jų. Jei tau svarbiausi filmai ir futbolas, soundbaras su centriniu kanalu už tuos pačius pinigus bus praktiškesnis.

Kada verta rinktis atskiras kolonėles

• Turi atskirą kambarį kinui. Kolonėles gali išdėstyti aplink sofą, ir erdvinis garsas bus tikras, o ne atspindėtas nuo sienų.

• Nori tobulinti sistemą po truputį. Resyverį ir kolonėles keisi atskirai, o soundbarą dažniausiai tenka keisti visą.

• Daug klausaisi muzikos. Geros stereo kolonėlės muzikai dažnai tinka geriau nei tokios pat kainos soundbaras.

Beje, pagal HDMI.org eARC aprašymą ši jungtis vienu kabeliu perduoda garsą ir į AV resyverį, ir į soundbarą, tad televizorius su eARC tinka abiem keliams.

Skirtingų markių televizorius ir soundbaras: kas veiks, o kas ne

HDMI eARC, ARC ir HDMI-CEC yra bendri standartai, todėl, pavyzdžiui, „LG“ soundbaras sutars ir su „Sony“ televizoriumi: garsas, bendras įjungimas ir garsumo valdymas televizoriaus pulteliu veiks. Neveiks tik išskirtinės funkcijos, kurias gamintojai pasilieka tos pačios markės poroms. „Samsung“ poroje tai „Q-Symphony“: televizoriaus ir soundbaro garsiakalbiai groja kartu. To paties HW-QS700F aprašyme nurodyta, kad funkcija suderinama su tam tikrais 2022–2025 m. „Samsung“ televizoriais. Panašią funkciją „LG“ vadina „WOW Orchestra“. Malonus priedas, bet ne priežastis permokėti.

Kaip prijungti ir nustatyti: HDMI eARC, optinis ar „Bluetooth“

Jungtis lemia daugiau, nei atrodo: net brangus soundbaras skambės kukliai, jei garsas ateis netinkamu keliu. Štai keturi būdai nuo geriausio iki kompromisinio.

Taigi, jei televizorius turi HDMI eARC ar bent ARC lizdą, optinio kabelio ir „Bluetooth“ tau nereikia. Skirtumas ypač svarbus „Atmos“ garsui: „Sonos“ pagalbos puslapyje nurodo, kad per ARC dažniausiai atkeliauja suspausta „Dolby Digital Plus“ versija, o be nuostolių „Dolby TrueHD“ reikalauja eARC.

Prijungimas vienu HDMI kabeliu

Televizoriaus gale surask HDMI lizdą su užrašu ARC arba eARC – dažniausiai toks būna tik vienas. Toliau viskas paprasta:

1. Sujunk lizdus. Vieną kabelio galą įkišk į televizoriaus HDMI (eARC/ARC) lizdą, kitą – į soundbaro lizdą, pažymėtą „HDMI TO TV (eARC/ARC)“ ar panašiai.

2. Įjunk HDMI-CEC. Ši funkcija leidžia garsumą valdyti televizoriaus pulteliu ir įjungti abu įrenginius kartu. Gamintojai ją vadina skirtingai: „Samsung“ – „Anynet+“, „LG“ – „SIMPLINK“, „Sony“ – „BRAVIA Sync“.

3. Pasirink garso išvestį. Televizoriaus garso nustatymuose nurodyk soundbarą, o eARC režimą nustatyk į „Auto“. „Samsung“ prijungimo instrukcijoje kelias toks: Nustatymai → Visi nustatymai → Garsas → Eksperto nustatymai → HDMI-eARC režimas → Auto.

Kabeliui ypatingų reikalavimų nėra: „Samsung“ rekomenduoja spartųjį HDMI kabelį su eternetu arba itin spartų („Ultra High Speed“) HDMI kabelį. Belaidis „Wi-Fi“ ryšys „Samsung“ soundbarui galimas tik su „Samsung“ televizoriumi, o jei maršrutizatorius veikia DFS kanalu, jis neužsimegs.

Jei televizorius HDMI ARC neturi, ta pati „Samsung“ instrukcija siūlo optinį kabelį: jį junk iš televizoriaus „OPTICAL OUT“ į soundbaro „DIGITAL AUDIO IN (OPTICAL)“ lizdą, soundbare pasirink „D.IN“ šaltinį, o televizoriaus garso išvestimi – optinį imtuvą. „Bluetooth“ jungčiai spausk soundbaro susiejimo mygtuką, kol ekrane pasirodys „BT PAIRING“, o televizoriuje eik į Garsas → Garso išvestis → „Bluetooth“ garso įrenginiai. Jei po prijungimo garso nėra, pirmiausia patikrink soundbaro šaltinį ir televizoriaus garso išvestį, o tada minutei atjunk abu įrenginius nuo elektros ir įjunk iš naujo – dažniausiai to užtenka.

Nustatymai, kurie pagerina garsą per 5 minutes

Prijungei? Skirk dar penkias minutes meniu, ir soundbaras skambės taip, kaip turėtų.

1. Garso formatas „Auto“ arba „Pass-through“. Jei televizoriaus skaitmeninė išvestis nustatyta į PCM ar stereo, erdvinis garsas iki soundbaro nenukeliaus. Pavadinimai skiriasi, todėl ieškok skaitmeninio garso išvesties formato.

2. Balso režimas. Futbolui, žinioms ir animaciniams filmams tai efektyviausias vieno mygtuko patobulinimas.

3. Naktinis režimas. Jis sumažina skirtumą tarp tylių ir garsių scenų. Kaimynai už sienos bus dėkingi, o jei turi žemų dažnių kolonėlę, patrauk ją nuo bendros sienos ir sumažink jos lygį.

4. Kambario kalibravimas. Jei modelis jį turi (pavyzdžiui, „Samsung“ „SpaceFit Sound Pro“), paleisk – soundbaras prisitaikys prie tavo kambario akustikos.

5. Garso ir vaizdo sinchronizacija. Jei lūpos juda ne laiku, pakoreguok „AV sync“ ar „Lip sync“ nustatymą soundbare arba televizoriuje.

Kiek vėlavimo jau per daug? Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos rekomendacijoje ITU-R BT.1359 nurodoma, kad žiūrovai neatitikimą pastebi, kai garsas vėluoja maždaug 125 ms arba aplenkia vaizdą maždaug 45 ms. Nepriklausoma testų laboratorija „RTINGS“, atlikusi 500 vėlavimo matavimų, pastebėjo, kad net eARC jungtis ne visada užtikrina geriausią rezultatą, todėl rankinis koregavimas kartais būtinas.

Garso vėlavimas nuo maždaug 125 ms jau pastebimas. Pamatęs neatitikimą, pirmiausia ieškok „AV sync“ nustatymo, o ne naujo soundbaro.

Soundbar televizoriui: laikiklis, vieta ir priedai

Net geriausias soundbaras skambės prasčiau, jei įspausi jį į spintelės nišą. Kelios taisyklės padės išvengti dažniausių klaidų.

Ant spintelės ar ant sienos

Soundbarą statyk arba kabink tiesiai po ekranu, maždaug sėdinčio žmogaus ausų aukštyje. „Dolby“ soundbarų gidas pataria modelio su tikru „Atmos“ nemontuoti uždaroje spintelėje ar po žemai kabančia konstrukcija, nes į viršų nukreipti garsiakalbiai turi tiesiogiai „matyti“ lubas. Tas pats gidas rekomenduoja sėdėti bent 1,2–1,5 m atstumu nuo soundbaro. Jei statai ant spintelės, patikrink, ar soundbaras neuždengs ekrano apačios ir pultelio signalo imtuvo.

Jei televizorius kabo ant sienos, logiška pakabinti ir soundbarą. Nemažai modelių turi sieninį laikiklį komplekte – pavyzdžiui, HW-QS700F, kuris dar ir giroskopu pats nustato, ar kabo ant sienos, ar stovi ant spintelės. Jei laikiklio nėra, reikės universalaus, o televizoriui – tvirto TV laikiklio, kad abu įrenginiai būtų vienoje linijoje.

Žemų dažnių kolonėlę statyk ant grindų, geriausia priekinėje kambario pusėje, netoli televizoriaus. Kampas bosą sustiprina, kartais net per daug, todėl, jei garsas ima „bumbsėti“, patrauk kolonėlę keliasdešimt centimetrų nuo sienų. Bute po ja verta pakloti kilimėlį – vibracija mažiau keliaus per grindis į kaimynų lubas.

Soundbaro su tikru „Dolby Atmos“ nekišk į spintelės nišą: garsas turi laisvai pasiekti lubas, kitaip permokėsi už efektą, kurio negirdėsi.

Ką dar verta nusipirkti

• HDMI kabelis. Komplekte jo būna ne visada, o jei būna – dažnai per trumpas. Tinkamo ilgio HDMI kabelis kainuoja nedaug ir leidžia soundbarą pastatyti ten, kur reikia.

• Srautinis grotuvas. Jei televizoriaus programėlės pasenusios ar lėtos, srautinis grotuvas su „Dolby Atmos“ palaikymu atnaujins visą sistemą, o garsą televizorius perduos soundbarui per eARC.

• Kabelių tvarkymas. Keli laidų kanalai ar dirželiai paslėps HDMI ir maitinimo laidus, ypač kai viskas kabo ant sienos.

Verdiktas: kokį soundbarą rinktis

Trumpai pagal biudžetą

Geras soundbar televizoriui neturi būti brangiausias – svarbiausia, kad jis tiktų tavo kambariui, televizoriaus jungtims ir įpročiams. Iki 150 € pirk tik mažam kambariui ar antram televizoriui: 2.0 ar 2.1 modelis vis tiek skambės geriau už plono ekrano garsiakalbius. 150–400 € – geriausias pasirinkimas daugumai šeimų: 3.1 su belaide žemų dažnių kolonėle ir HDMI eARC aiškiai pagerins dialogus, filmus ir futbolą. Nuo 400 € mokėk tada, kai turi didelę svetainę, lygias lubas ir daug žiūri filmų su „Dolby Atmos“.

Prieš pirkdamas atlik greitą patikrą: pažiūrėk, ar televizoriaus HDMI lizdas pažymėtas eARC ar bent ARC, išmatuok vietą po ekranu ir nuspręsk, ar soundbaras stovės, ar kabos. Šie trys atsakymai iškart atmes pusę modelių ir padės nepermokėti.

Trys klaidos, kurių verta išvengti

Pirma – mokėti už tikrą „Atmos“, kai soundbaras stovės spintelės nišoje arba po žemai kabančia lentyna, stipriai nuožulniomis lubomis ar lubomis su akustinėmis plokštėmis. Antra – jungti per optinį kabelį ar „Bluetooth“, kai televizorius turi HDMI eARC. Trečia – rinktis pagal vatus ar reklamą, o ne pagal kanalus ir jungtis, nes skirtingų gamintojų galios skaičiai sunkiai palyginami. Pasitikrinti padės ir nepriklausomi matavimai: „RTINGS“ soundbarų garso testų metodika parodo, kaip matuojamas ir vertinamas garsas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip išsirinkti soundbarą televizoriui?

Pradėk nuo kambario ir biudžeto: 15–25 m² svetainei dažniausiai užtenka 3.1 modelio su belaide žemų dažnių kolonėle. Tada patikrink jungtis – geriausia, kai ir televizorius, ir soundbaras turi HDMI eARC. Tikrą „Dolby Atmos“ rinkis tik tada, kai žiūri daug filmų ir turi lygias, garsą atspindinčias lubas.

Ar verta pirkti soundbarą su atskira žemų dažnių kolonėle?

Daugumai svetainių – taip, nes plonas soundbaras žemiausių dažnių fiziškai neatkuria taip gerai kaip atskira kolonėlė. Filmai ir muzika įgauna svorio, o belaidę kolonėlę gali pastatyti bet kur prie elektros lizdo. Jei gyveni bute plonomis sienomis ir garsiai neklausai, galima apsieiti ir be jos.

Ar soundbaras turi būti tos pačios markės kaip televizorius?

Ne, HDMI eARC, ARC ir HDMI-CEC veikia tarp skirtingų gamintojų įrenginių, todėl garsas ir valdymas televizoriaus pulteliu veiks. Tos pačios markės pora prideda tik kelias išskirtines funkcijas, tad vien dėl jų permokėti neverta.

Kaip prijungti soundbarą prie televizoriaus?

Geriausia – HDMI kabeliu į televizoriaus lizdą, pažymėtą ARC arba eARC. Televizoriuje įjunk HDMI-CEC ir garso išvestimi pasirink soundbarą. Optinį kabelį ar „Bluetooth“ naudok tik tada, kai televizorius neturi HDMI ARC.

Kiek kainuoja geras soundbaras?

Orientacinės kainos tokios: iki 150 € – paprasti 2.0 ar 2.1 modeliai mažam kambariui, 150–400 € – 3.1 su belaide žemų dažnių kolonėle, nuo 400 € – modeliai su tikru „Dolby Atmos“. Daugumai šeimų geriausias kainos ir kokybės santykis yra viduriniame lygyje.

Jau žinai, ko ieškoti? Užsuk į itwork.lt ir peržiūrėk soundbarų pasirinkimą – palygink kanalus, jungtis ir išsirink tą, su kuriuo penktadienio filmas ar sekmadienio rungtynės skambės taip, kaip turėtų.