Kai renkiesi dalis naujam kompiuteriui, procesoriaus aušintuvas dažnai lieka sąrašo gale, ir visiškai be reikalo. Būtent jis nusprendžia, ar tavo procesorius išlaikys aukštus boost dažnius, ar po dešimties minučių žaidimo pradės mėtyti taktus žemyn. Šiandien narpliojame klausimą, kuris entuziastų bendruomenę dalija į dvi stovyklas jau daugybę metų: masyvus bokštinis oro aušintuvas ar AIO skystojo aušinimo sistema su blizgančiu radiatoriumi?

Iš karto nuraminsiu: blogo atsakymo čia nėra. Yra tik netinkamas pasirinkimas konkrečiam procesoriui, korpusui ir biudžetui. Tad išsiaiškinkime viską nuo pradžių iki galo, kad tavo kitas apsilankymas krepšelyje būtų užtikrintas.

Kaip veikia bokštinis oro aušintuvas

Principas paprastas ir genialus. Prie procesoriaus dangtelio per termopastos sluoksnį priglunda varinis pagrindas, iš kurio kyla šilumos vamzdeliai: juose esantis skystis ties karštu galu išgaruoja, o viršuje, aliuminio plokštelių pakete, kondensuojasi ir atiduoda šilumą plokštelėms. Ventiliatorius perpučia visą paketą, ir šiluma iškeliauja į korpuso vidų. Jokio siurblio, jokių žarnelių: vienintelė judanti dalis yra pats ventiliatorius, todėl gedimų tikimybė minimali.

Bokštai būna vienos ir dviejų sekcijų. Dviejų bokštų milžinai su dviem ventiliatoriais ramiai susitvarko su 200 W ir daugiau: tai tikri oro aušinimo flagmanai, kurie nė kiek nesigėdija stovėti šalia skystųjų sistemų testų lentelėse.

Kaip veikia AIO

AIO: uždaras, gamykloje užpildytas kontūras, kurio niekada nereikės pildyti pačiam. Ant procesoriaus dedama šalčio plokštelė su mikrokanalais, į ją integruotas siurblys varinėja aušinimo skystį žarnelėmis iki radiatoriaus, kurį prapučia ventiliatoriai. Radiatoriai būna 120, 240, 280 arba 360 mm ilgio: kuo daugiau ploto, tuo daugiau vatų sistema pajėgi išsklaidyti.

Didžiausias AIO koziris: šiluma išmetama tiesiai pro korpuso kraštą, o ne pučiama ant pagrindinės plokštės ir atminties. Antras koziris: ant lizdo lieka tik žemas blokas, todėl jokių konfliktų su aukštais RAM radiatoriais ar VRM aušinimu. Trečias, kurio specifikacijose nerasi: atviras vaizdas į visą plokštę pro stiklinį šoną.

Temperatūros ir triukšmas realybėje

Žaidimuose, kur procesorius retai suvalgo daugiau nei 100–150 W, skirtumas tarp gero dviejų bokštų aušintuvo ir 360 mm AIO dažnai tesiekia kelis laipsnius. Visai kitas vaizdas ilgame renderyje ar kompiliuojant didelį projektą: čia didelis radiatorius atitrūksta 5–10 °C, o flagmaniniams procesoriams tai reiškia stabilesnius dažnius be termalinio ribojimo.

Triukšmo tema įdomesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Apkrovoje 360 mm AIO gali suktis lėčiau ir ošti tyliau, nes šilumą skleidžia didesniu plotu. Užtat ramybėje geras bokštas laimi: siurblio zvimbesio jis tiesiog neturi. Jei kompiuteris stovi ant stalo pusmetrį nuo ausų, šis niuansas gali tapti svarbesnis nei pora laipsnių lentelėje.

Suderinamumas: pasimatuok prieš pirkdamas

Prieš dėdamas bokštinį aušintuvą į krepšelį, patikrink tris dalykus: korpuso specifikacijoje nurodytą maksimalų aušintuvo aukštį (dviejų bokštų modeliai siekia 160–168 mm), ar plokštelių paketas neuždengs atminties lizdų ir ar komplekte yra rėmeliai tavo procesoriaus lizdui. Su AIO tikrini kitką: ar korpusas turi tvirtinimo vietą radiatoriui viršuje arba priekyje ir ar užteks žarnelių ilgio iki pasirinktos pozicijos. Visus matmenis patogu palyginti procesorių aušintuvų kategorijoje: jie nurodyti prie kiekvieno modelio.

Dar viena montavimo taisyklė, kurią žino ne visi: AIO siurblys turi būti žemiau už aukščiausią radiatoriaus tašką. Tada oro burbulas, kuris per metus natūraliai susidaro kontūre, kaupiasi radiatoriuje, o ne siurblyje: ir sistema tarnauja ilgiau bei tyliau.

Estetika: čia AIO žaidžia savo aikštelėje

Atviras vaizdas į pagrindinę plokštę, ARGB ventiliatoriai, o brangesniuose modeliuose: net LCD ekranėlis ant bloko su temperatūromis ar animacijomis. Jei tavo korpusas su stiklo šonu ir apšvietimu, AIO atrodo įspūdingai. Bet ir masyvus bokštas turi savo gerbėjų ratą: industrinis metalo kalnas virš procesoriaus skleidžia savotišką šarmą, ypač juodos matinės versijos.

Nepamiršk korpuso ventiliacijos

Net ir geriausias aušintuvas dūsta korpuse be oro srauto. Bokštui reikia aiškaus kelio nuo priekio iki galo, o AIO radiatoriui: šviežio oro, o ne vaizdo plokštės pašildyto. Pora papildomų korpuso ventiliatorių neretai numuša temperatūras labiau nei šimtu eurų brangesnis aušintuvas. Taisyklė paprasta: įpūtimas priekyje ir apačioje, išpūtimas gale ir viršuje.

Montavimo klaidos, kurios kainuoja laipsnius

Net ir geriausia geležis neišgelbės, jei montuojant kažkas nueina šonu. Dažniausia klaida: per storas arba netolygus termopastos sluoksnis: užtenka žirnio dydžio lašo centre, o prispaudimo jėga pati paskirstys pastą tolygiai per visą dangtelį. Antra klasika: nuo aušintuvo pagrindo nenuimta apsauginė plėvelė (taip, tai nutinka dažniau, nei kas nors norėtų pripažinti). Trečia: ventiliatorius sumontuotas pūsti ne ta kryptimi: ant rėmo beveik visada rasi mažas strėlytes, rodančias oro srauto ir mentių sukimosi kryptį, tad prieš prisukdamas mesk į jas akį.

Su AIO atsiranda dar vienas niuansas: žarnelių maršrutas. Jos neturi būti įtemptos, persuktos ar besiremiančios į besisukančias ventiliatorių mentes. O prieš pirmą paleidimą verta korpusą porą kartų lėtai paversti horizontaliai ir atgal: taip skystis tolygiai pasiskirsto po kontūrą ir siurblys nuo pirmos minutės dirba be oro kišenių.

Ką rinktis pagal savo scenarijų

  • Biudžetinis žaidimų kompiuteris (procesorius iki ~120 W): vidutinės klasės bokštas. Sutaupytą skirtumą mesk į vaizdo plokštę: grąža kadrais bus gerokai didesnė.
  • Vidutinė klasė (120–200 W): dviejų bokštų oro flagmanas arba 240–280 mm AIO. Rinkis pagal korpusą ir estetiką: temperatūros bus panašios.
  • Flagmanas ar darbo stotis (virš 200 W): 360 mm AIO. Čia radiatoriaus plotas tampa būtinybe, o ne prabanga.
  • Kompaktiškas ITX korpusas: žemo profilio oro aušintuvas arba 240 mm AIO, jei korpusas jį oficialiai palaiko.

Patarimas iš surinkėjo patirties: prieš užsakydamas susirask savo korpuso suderinamumo lentelę gamintojo puslapyje. Pusė visų aušinimo dramų prasideda nuo frazės „turėjo tilpti“.

DUK

Ar AIO gali pratekėti?

Teoriškai taip, praktiškai: labai retai. Gamyklinės sistemos sandarios, o solidesni gamintojai suteikia garantiją, dengiančią ir kitų komponentų žalą, jei nutiktų blogiausia. Rizika egzistuoja, bet ji gerokai mažesnė, nei skamba forumų diskusijose.

Kokio dydžio radiatoriaus man reikia?

Orientuokis į realų procesoriaus galios suvartojimą, o ne į dėžutės pavadinimą: iki 150 W užtenka 240 mm, tarp 150 ir 250 W: 280 arba 360 mm. 120 mm modelius palik kompaktiškiems korpusams su taupiais procesoriais: didesnėse sistemose jie savęs nepateisina.

Ar dviejų bokštų aušintuvas netrukdys atminčiai?

Gali trukdyti, jei atmintis su aukštais radiatoriais. Gamintojai nurodo maksimalų RAM aukštį po priekiniu ventiliatoriumi: arba rinkis žemesnio profilio modulius, arba kilstelėk ventiliatorių aukščiau ir paaukok porą laipsnių.

Kaip dažnai reikia atnaujinti termopastą?

Namų kompiuteryje: maždaug kas 2–4 metus arba tada, kai temperatūros be aiškios priežasties pakyla 5–10 °C. Kokybiška pasta savybes išlaiko ilgai, tad kasmetinis keitimas vien dėl ritualo nebūtinas.

Ar verta 360 mm AIO, jei tik žaidžiu?

Grynai dėl temperatūrų: dažniausiai ne, žaidimų apkrovai užtenka ir rimto bokšto. Bet jei nori tylos apkrovoje, laisvos erdvės aplink lizdą ir gražaus vaizdo pro stiklą, 360 mm AIO yra tas malonumas, kurį visiškai galima sau leisti.