Pamenate tą jausmą, kai naujas nešiojamasis kompiuteris be vargo ištverdavo visą filmų vakarą ar ilgiausią paskaitą? Jei po poros metų tas pats įrenginys ima prašytis kroviklio vos po valandos, kaltas ne nevykęs modelis, o natūralus baterijos senėjimas, ir, gana dažnai, mūsų pačių kasdieniai įpročiai. Geroji žinia: senėjimą galima smarkiai pristabdyti nieko nepirkant, tereikia pakoreguoti kelis mažus sprendimus.

Kas vyksta baterijos viduje

Nešiojamųjų kompiuterių baterijos veikia ličio jonų pagrindu. Kraunant jonai keliauja į vieną elektrodą, naudojant kompiuterį - atgal. Kiekviena tokia kelionė palieka mikroskopinių pėdsakų: dalis ličio negrįžtamai užsirakina šalutinėse reakcijose, todėl talpa pamažu traukiasi. Šio proceso sustabdyti neįmanoma, tačiau jo greitis - jau mūsų rankose.

Baterija sensta dviem keliais vienu metu. Pirmasis - ciklai, tai yra per elementus pratekėjusios energijos kiekis. Antrasis - paprasčiausias laikas: elementai dyla net tada, kai kompiuteris guli išjungtas, ir tuo greičiau, kuo pilniau jie įkrauti ir kuo šilčiau laikomi. Beje, ciklas nėra kiekvienas kroviklio prijungimas: du kartus įkrovę nuo 50 iki 100 procentų, sunaudosite vieną pilną ciklą, o ne du.

Penki įpročiai, kurie tyliai trumpina baterijos gyvenimą

  • Kompiuteris amžinai įjungtas į rozetę. Metų metus prie 100 procentų laikoma baterija sensta gerokai sparčiau, net jei ciklų sukaupia visai nedaug.
  • Darbas ant sofos, lovos ar antklodės. Minkšti paviršiai uždengia ventiliacijos angas, o karštis baterijai kenkia labiau nei bet kas kitas.
  • Iškrovimas iki visiško išsijungimo. Retkarčiais - nieko baisaus, bet reguliariai nulį pasiekianti baterija dyla pastebimai greičiau.
  • Kompiuteris paliekamas automobilyje. Vasarą salonas įkaista virš 50 laipsnių, žiemą atšąla gerokai žemiau nulio - abu kraštutinumai elementams žalingi.
  • Per silpnas ar abejotinos kokybės kroviklis. Kai kroviklis nepajėgia padengti apkrovos, trūkstamą energiją nuolat prideda baterija, kaupdama nematomus ciklus.

Ką daryti, kad baterija tarnautų ilgiau

  • Kasdien stenkitės laikytis tarp 20 ir 80 procentų - būtent šiame ruože chemija patiria mažiausiai streso.
  • Įjunkite gamintojo tausojimo režimą, kuris sustabdo krovimą ties 60–80 procentų. Tai naudingiausias vienas mygtukas visame šiame sąraše.
  • Kraukite vėsioje aplinkoje ir nedenkite ventiliacijos angų, ypač kai kompiuteris dirba sunkiai.
  • Prieš kelionę ar ilgą dieną be rozetės drąsiai įkraukite iki šimto - svarbu ne vienkartinės viršūnės, o tai, kokiame lygyje baterija būna nuolat.

Trys mitai, kuriuos metas pamiršti

„Bateriją būtina visiškai iškrauti ir tik tada krauti“

Ši taisyklė galiojo senosioms nikelio baterijoms, turėjusioms atminties efektą. Ličio jonų elementams viskas atvirkščiai: gilūs iškrovimai kenkia, o daliniai pakrovimai - pats sveikiausias režimas.

„Per naktį paliktas krautis kompiuteris gali perkrauti bateriją“

Šiuolaikinis valdiklis krovimą nutraukia automatiškai, todėl perkrauti neįmanoma. Tikroji naktinio krovimo bėda kita - rytą baterija pasitinka dieną nuo 100 procentų, o ilgainiui toks režimas spartina senėjimą. Tausojimo riba šią problemą išsprendžia.

„Naują bateriją reikia kelis kartus pilnai iškrauti ir įkrauti“

Jokio paruošimo ritualo nereikia - elementai paruošti darbui iš karto. Vienintelė prasminga procedūra: kartą leisti sistemai pamatyti pilną diapazoną, kad procentų rodmuo taptų tikslesnis.

Paprasčiausia taisyklė, kurią verta įsiminti: baterija mėgsta vidurį - nei visai tuščia, nei amžinai pilna, nei karšta, nei sušalusi.

Kaip tai atrodo gyvenime: trys situacijos

Studentas su kompiuteriu kuprinėje

Paskaitos, biblioteka, kavinė - kompiuteris kraunasi kur pakliūva ir dažnai baigia dieną visiškai tuščias. Patarimas paprastas: nešiokitės kroviklį ir papildykite bateriją progai pasitaikius, kad ji nesisuktų tarp nulio ir šimto. Dalinis pakrovimas per pietus baterijai kur kas malonesnis nei kasvakarinis gaivinimas iš mirties taško.

Namų biuras prie stalo

Kompiuteris savaitėmis stovi prijungtas prie monitoriaus ir tinklo - klasikinis atvejis, kai baterija metus praleidžia ties šimtu procentų. Būtent tokiems naudotojams gamintojo tausojimo riba duoda didžiausią naudą: nustačius 60 procentų lubas, baterija ilsisi, o darbui prie stalo jos talpos apskritai nereikia.

Žaidimai ir sunkios programos

Montuojant vaizdo įrašus ar žaidžiant kompiuteris kaista, o jei tuo metu dar ir sparčiai kraunasi - baterija gauna dvigubą smūgį. Sunkius darbus geriau planuoti jau įkrovus įrenginį arba bent pasirūpinti gera ventiliacija: kietas stalas, pakyla, jokių antklodžių.

Kaip per penkias minutes pasitikrinti baterijos sveikatą

Windows kompiuteryje atsidarykite komandų eilutę ir įveskite powercfg /batteryreport. Sistema sukurs HTML ataskaitą, kurioje rasite dvi svarbiausias eilutes: projektinę talpą (kokia baterija buvo nauja) ir dabartinę pilno įkrovimo talpą. Padaliję antrąją iš pirmosios, gausite tikrąją baterijos sveikatą procentais.

Jei rezultatas viršija 80 procentų - viskas puiku, tęskite gerus įpročius. Ties 70–80 procentų jau pastebėsite trumpesnį darbo laiką, o nukritus žemiau 70 - verta rimtai galvoti apie keitimą, nes nuo šios ribos talpa paprastai smunka vis greičiau.

Ataskaitoje verta žvilgtelėti ir į ciklų skaičių, tačiau vertinkite jį atsargiai: dvi baterijos su vienodu ciklų skaičiumi gali būti visiškai skirtingos būklės, mat temperatūra ir laikymo įpročiai reiškia ne mažiau nei pats naudojimas.

Kada baterijai laikas užleisti vietą naujai

Aiškiausi ženklai: kompiuteris išsijungia dar rodydamas 15 ar 20 procentų, darbo laikas nebepadengia įprastų poreikių, o blogiausiu atveju - korpusas ima pūstis. Išsipūtusi baterija nėra tiesiog pavargusi: viduje kaupiasi dujos, galinčios išlenkti korpusą ar pažeisti ekraną, todėl tokį įrenginį reikia nedelsiant išjungti ir nešti keisti.

Renkantis naują bateriją, ieškokite tikslaus modelio numerio ir palyginkite talpą vatvalandėmis. Kartu verta peržiūrėti ir nešiojamųjų kompiuterių kroviklių pasiūlą - tinkamo galingumo kroviklis saugo bateriją kiekvieną dieną. O jei kompiuteris jau garbaus amžiaus ir keisti tektų ne tik bateriją, racionaliau pasižvalgyti tarp naujų nešiojamųjų kompiuterių - ITwork specialistai visada padės palyginti variantus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima visą dieną dirbti prijungus kroviklį?

Taip, ypač jei įjungta krovimo riba ties 60–80 procentų. Tuomet baterija ilsisi saugiame lygyje, o kompiuteris maitinamas tiesiai iš tinklo. Be ribos irgi nieko dramatiško nenutiks, tiesiog senėjimas vyks sparčiau.

Kas geriau: krauti dažnai po truputį ar retai, bet iki galo?

Dažni daliniai pakrovimai yra sveikesni. Ličio jonų elementams maloniausias gyvenimas - nedideli svyravimai vidurinėje diapazono dalyje, o ne dideli šuoliai nuo nulio iki šimto.

Ar tiesa, kad šaldytuvas gali atgaivinti nusilpusią bateriją?

Ne. Prarasta talpa - tai negrįžtami cheminiai pokyčiai, kurių šaltis neatstato. Dar blogiau: susidaręs kondensatas gali pakenkti elektronikai. Vėsa naudinga tik kaip prevencija, bet ne kaip vaistas.

Kiek metų paprastai tarnauja nešiojamojo kompiuterio baterija?

Dauguma baterijų išlaiko 500–1000 pilnų ciklų, kol talpa nukrenta iki maždaug 80 procentų. Įprastai tai reiškia trejus–penkerius metus, tačiau karštis ir nuolatinis laikymas prie šimto procentų šį laiką gali sutrumpinti perpus.

Kur dėti seną bateriją?

Jokiu būdu ne į buitinių atliekų konteinerį. Ličio elementai priskiriami pavojingoms atliekoms - juos nemokamai priima elektronikos atliekų surinkimo punktai ir dauguma technikos parduotuvių.