Surinkai svajonių kompiuterį, o ventiliatoriai staugia kaip turbina, vos paleidi žaidimą? Arba po pusmečio atidarei šoninį stiklą ir radai dulkių kilimą ant vaizdo plokštės? Abu simptomai dažniausiai turi tą pačią priežastį: niekas neapgalvojo, kaip korpuse juda oras. Geros naujienos: tai sutvarkyti gali per vieną vakarą, dažnai net nepirkdamas nieko naujo.

Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, kas yra teigiamas ir neigiamas slėgis, kodėl vienas iš jų namų kompiuteriui beveik visada geresnis ir kaip teisingai sustatyti ventiliatorius, kad sistema būtų vėsi, tyli ir švari.

Kodėl korpuso slėgis apskritai svarbus?

Įsivaizduok korpusą kaip kambarį su keliais langais. Jei pro vienus langus oras pučiamas į vidų stipriau, nei pro kitus traukiamas lauk, kambaryje susidaro nedidelis perteklius: oras ieškos bet kokio plyšio, pro kurį galėtų išeiti. Jei traukiama stipriau, nei pučiama, oras pro tuos pačius plyšius veršis į vidų. Kompiuteryje tie plyšiai: PCI angos, kabelių praėjimai, sienelių sujungimai: neturi jokių filtrų. Taigi slėgio kryptis nulemia, ar pro juos oras teka lauk, ar traukiamos dulkės į vidų.

Skirtumas tarp šių dviejų scenarijų po metų naudojimo matosi plika akimi: vienu atveju radiatoriai švarūs, kitu: apaugę pilku sluoksniu, kuris veikia kaip antklodė ant aušintuvų.

Teigiamas slėgis: įpučiama daugiau, nei ištraukiama

Kodėl entuziastai jį myli

Kai įpūtimo ventiliatoriai per filtrus tiekia daugiau oro, nei išpūtimo spėja pašalinti, viduje susidaro lengvas perteklius. Visas oras į sistemą patenka tik pro filtrus, o pro plyšius tik išeina. Rezultatas: dulkės lieka ant filtrų, kuriuos išplauti užtrunka penkias minutes.

  • Švarus vidus: filtrai sugauna didžiąją dalį dulkių dar prieš joms pasiekiant komponentus.
  • Stabilios temperatūros: aušinimo efektyvumas nekrenta kas mėnesį, nes radiatoriai neapauga.
  • Paprastesnė priežiūra: užtenka periodiškai praplauti filtrus, o ne ardyti pusę sistemos.

Ką reikia žinoti

Persistengti irgi nesunku. Jei visi šeši lizdai užpildyti įpūtimui, o išpūtimui liko vienas galinis ventiliatorius, karštas oras pradės suktis ratu aplink procesorių. Siek nedidelio pertekliaus: maždaug dešimtadaliu ar penktadaliu daugiau įpūtimo nei išpūtimo, įvertinus, kad filtrai dalį srauto pristabdo.

Neigiamas slėgis: ištraukiama daugiau, nei įpučiama

Priešinga filosofija: sustatyti daugiau išpūtimo ventiliatorių ir karštą orą šalinti maksimaliai greitai. Skamba logiškai, ir serveriuose tai veikia puikiai, nes serverinėse oras jau būna išvalytas. Namuose istorija kitokia: kiekvienas neuždengtas plyšys tampa mažu nefiltruoto oro įsiurbimo tašku. Po kelių mėnesių vaizdo plokštės ventiliatoriai, radiatorių plokštelės ir net M.2 diskų aušintuvai pasidengia sluoksniu, kurio joks filtras nesustabdė, nes oras filtrus tiesiog apėjo.

Neigiamas slėgis turi prasmę nebent tada, kai temperatūra svarbiau už viską, o valyti sistemą esi pasiruošęs kas mėnesį. Daugumai žaidimų ir darbo kompiuterių tai prastas mainas.

Kaip sustatyti ventiliatorius savo korpuse?

Priekinė sienelė: pagrindinis tiekėjas

Du arba trys 120 mm ar 140 mm ventiliatoriai priekyje, pučiantys į vidų pro filtrą: tai tavo sistemos „plaučiai“. Jei priekinė panelė tinklinė, srautas bus beveik nominalus; jei uždara su siaurais šoniniais tarpais, rinkis modelius su didesniu statiniu slėgiu, kad prasimuštų pro pasipriešinimą. Platų pasirinkimą rasi tarp korpuso ventiliatorių: žiūrėk į mm H₂O reikšmę, ne vien į CFM.

Galas ir viršus: karščio išėjimas

Vienas galinis išpūtimo ventiliatorius privalomas beveik visada: jis paima procesoriaus aušintuvo išmestą karštį ir iškart pašalina. Viršuje užtenka vieno išpūtimo galinėje pozicijoje. Užpildyti visą viršų išpūtimu verta tik tada, kai priekyje pučia trys stiprūs ventiliatoriai, kitaip balansas apsivers į neigiamą pusę.

Apačia ir maitinimo blokas

Maitinimo blokas su ventiliatoriumi žemyn turi savo atskirą oro kanalą pro korpuso dugną: jo į bendrą balansą neskaičiuok. Apatiniai lizdai virš maitinimo bloko dangčio puikiai tinka papildomam įpūtimui tiesiai į vaizdo plokštę, jei korpusas turi dugno filtrą.

Penkios klaidos, kurios gadina orą korpuse

  • Ventiliatorius sumontuotas atbulai: rėmelio šone visada yra rodyklės: viena rodo sukimosi kryptį, kita oro srauto kryptį. Patikrink prieš prisukdamas.
  • Filtrų nebuvimas ant įpūtimo: teigiamas slėgis be filtrų tik tolygiau paskirsto dulkes po vidų.
  • Kabelių džiunglės prieš ventiliatorius: srautas silpsta, triukšmas auga; sutvarkyk kabelius už pagrindinės plokštės dėklo.
  • Visi ventiliatoriai maksimaliu greičiu: nustatyk PWM kreives BIOS aplinkoje: tyla ramybėje, galia apkrovoje.
  • Vien išpūtimas be jokio įpūtimo: tokia sistema orą siurbia pro visus plyšius kartu su dulkėmis.

Greitas testas: pridėk ploną popieriaus lapelį prie neuždengtos PCI angos veikiant apkrovai. Jei lapelį stumia nuo korpuso: slėgis teigiamas. Jei traukia prie angos: vidus siurbia orą pro plyšius ir laikas peržiūrėti balansą.

Ventiliatorių dydis ir valdymas

Jei korpusas palaiko 140 mm formatą, rinkis jį: didesnės mentės tą patį oro kiekį perkelia mažesnėmis apsukomis, todėl garsas švelnesnis ir mažiau zyziantis. 120 mm lieka universalus standartas: jam tinka daugiausia korpusų ir radiatorių. Svarbiausia, kad visi korpuso ventiliatoriai būtų PWM valdomi: tada BIOS gali sukurti kreivę, kurioje ramybėje jie sukasi vos 400-600 aps./min ir tampa praktiškai negirdimi, o žaidimo metu paspartėja tiek, kiek tuo momentu reikia. Trijų kontaktų modelius įtampa valdyti irgi įmanoma, bet diapazonas siauresnis, o žemiausios pasiekiamos apsukos aukštesnės. Dar vienas niuansas: guoliai: hidrodinaminiai tarnauja ilgiau ir po poros metų nepradeda tarškėti kaip pigūs slydimo guoliai.

O jei korpusas tiesiog netinkamas?

Būna ir taip: uždara priekinė panelė be jokių ventiliacijos angų, vieta tik dviem ventiliatoriams, stiklas iš visų pusių. Tokiu atveju joks ventiliatorių perstatymas stebuklo nepadarys: oras tiesiog neturi pro kur įeiti. Jei planuoji galingesnę sistemą, rinkis tinklinę priekinę panelę ir bent penkias montavimo vietas; verta peržiūrėti kompiuterių korpusus su oro srautui optimizuotu dizainu: skirtumas gali siekti iki dešimties laipsnių vien dėl panelės konstrukcijos.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Ar tikrai reikia daugiau nei dviejų ventiliatorių?

Biuro darbams užtenka ir dviejų. Žaidimų sistemai su galingesne vaizdo plokšte trys ar keturi ventiliatoriai leidžia kiekvienam suktis lėčiau: bendras triukšmas mažesnis, o srautas didesnis, nei dviejų besisukančių maksimaliu greičiu.

Kur geriau montuoti AIO radiatorių: priekyje ar viršuje?

Priekyje radiatorius gauna vėsiausią orą ir procesoriaus temperatūra būna žemiausia, bet į korpusą pučia jau pašildytą orą. Viršuje: atvirkščiai: procesorius keliais laipsniais šiltesnis, užtat likusi sistema kvėpuoja šviežiu oru. Žaidimams, kur svarbiausia vaizdo plokštė, viršus dažnai geresnis pasirinkimas.

Ar dulkių filtrai stipriai mažina srautą?

Tankus tinklelis gali atimti apie penktadalį nominalaus srauto. Todėl įpūtimui verta rinktis ventiliatorius su statinio slėgio atsarga: jie pasipriešinimą įveikia beveik be nuostolių.

Kaip suprasti, kad mano sistemoje slėgis neigiamas?

Paprasčiausias požymis: dulkės kaupiasi vietose, kur filtro nėra: aplink PCI angas, prie galinio ventiliatoriaus krašto, ant plyšių briaunų. Popieriaus lapelio testas prie angos atsakymą duoda per dešimt sekundžių.

Ar RGB ventiliatoriai aušina prasčiau už paprastus?

Pati LED apšvietimo grandinė srautui įtakos neturi. Tiesa ta, kad dalis pigių RGB modelių taupo ties guoliais ir menčių geometrija, todėl žiūrėk į charakteristikas: CFM, mm H₂O ir dB reikšmes: o ne į švieseles. Kokybiškas RGB ventiliatorius aušina lygiai taip pat gerai.

Apibendrinant: namų kompiuteriui beveik visada norisi lengvo teigiamo slėgio: filtruotas įpūtimas priekyje, išpūtimas gale ir saikas viršuje. Sudėliojęs kartą, ilgam pamirši ir dulkes, ir staugimą. O jei kils klausimų renkantis komponentus: ITwork komanda visada pasiruošusi patarti.